Greitai pateiksime tyrimo rezultatus, kokie butai Vilniuje yra paklausiausi:
1) Vieno – dviejų kambarių butai Vilniuje arčiau centro ar didesni butai Vilniuje, tačiau pigesniuose mikrorajonuose
3) Butai Vilniuje su apdaila ar be apdailos
4) Kokiuose mikrorajonuose Butai Vilniuje yra populiariausi / pigiausi/ brangiausi
Butai Vilniuje
Susiruošiau pirkti būtą. Kur geriau pirkti, butą Vilniuje ar Sidnėjuj? Nusprendžiau pirkti 2 kambarių butuką, kad ir vaikai galėtų pasibėgioti ir pačiam smagiau būtų. Netoli centro, juk aš – miesto vaikas.
Išsirinkau įdomesnius variantus. Vieną Sidnėjaus centre. Kaina pakenčiama – 450 k AUD. Centras, netoli visi facilities. Nuomos kaina tokio buto būtų apie 600-700AUD per savaitę. Pastatas nėra naujas, tačiau atrodo neblogai (būtinai įvertinkit). Vieta strateginė (prie oxford streeto:)), Hyde parkas, centras, metro. Visai šalia yra daugybė koledžų. Buto sudedamosios dalys du bedroom’ai, tai reiškia jog yra du miegamieji kambariai ir svetainė. Buto dydis 74 kv. m. Buvau dar nužiūrėjęs prie pagrindinės gatvės 2 kambarių butuką uz 650k AUD, su vaizdeliu į darling harbour, chinese gardens, tačiau kažkas jau paJAmė.
Senos statybos panašių patogumų butai Vilniuje, senamiestyje, pakankamai brangūs, kad ir čia panašių parametrų butas kainuotų apie 650 K Lt (grubiai 325k AUD), gedimino prospekto pradžioje visai neblogas užpraeito amžiaus butas (Vilniuje) ir kaina kiek didesnė nei pusė milijono Lt. Nusprendžiau gal geriau tada naują kokį apžiūrėt, kam tie pelėsei?
Einam toliau, butas Vilniuje kurį išsirinkau taip pat netoli centro. Naujas namas – gražu, šildymas ne taip kanda. Pamėnkalnio gatvė, apynaujis 2002 butukas, 63 kv.m., o ir kaina tik 600k Lt. žinoma ploto skirtumas yra gal 11 kv. m. tai yra beveik 100 000Lt atsispindėtų kainoje na bet ką jau čia, juk ne kvadratiniai metrai valdo renkantis butą, ar ne?
Na tai va butą radom, dabar tik apsispręsti reikia (ir pinigus rinkti pradėti). Taip pat galima palyginti nuomos galimybes, Jeigu išnuomojant butą Sidnėjuje metinė investicinė grąža yra 6%, labai dažnai netgi garantuojama agentūrų, tuo tarpu mano butą Vilniuje išnuomojus už sakykim 1500Lt, grąža tik 3%. Bet gal nuomos kaina didesnė? Labai daug vertinimų reik daryt (spėjimų taip pat), tad palikim šią mintį.
Na va butai pasirinkti, pinigėlį taupom. Lyg ir reiktų apibendrinimą padaryti.
Beje, jau žinau žmonių, kurie krizės metu galėjo nusipirkti butų pigiau. Daug pigiau! 20proc. (Dabar jie graužiasi). Tie žmonės tai kinai ir europiečiai. Ar būsto kainos krito? Kažkas minėjo, kad krito, tačiau veikiausiai ne labai daug. Tačiau kas buvo nukritęs tai Australijos doleris. Pavasarį jo kaina buvo 1.7Lt už dolerį, o dabar jau 2.2 Lt, už dolerį. Tad butai tikrai buvo atpigę, o tie keli kinai labai liūdi atidėję savo sprendimą.
Gyvenimo kokybės Lietuvoje ir Australijoje nelyginsim. Jeigu ši krizė taip ir pasibaigs Australijoj ir ypatingai Sidnėjuje būstų kainų kilimo tendencija turėtų išsilaikyti. Didžiulė imigracija. Dažniausiai iš azijos čia atvažiuoja tiek studijuot tiek gyventi vaikai iš turtingų šeimų, tad žinant kaip svarbu nuosavas būstas veikiausiai bus perkama dar daugiau būstų. Gal ir nebloga investicija būtų? Vilnius (butai Vilniuje) bet kokiu atveju Lietuvoje traukos centras, atvažiuoja daugybė studentų. Baigę studijas didžioji dalis vistiek lieka Lietuvoje arba važiuoja užsidirbti į užsienį ir vistiek mąsto apie savo kampelį. Tad gal ne taip sparčiai kaip australijoj, tačiau kilimo prielaidų yra.
Butai Vilniuje ar butai Sidnėjuje
Taigi, kuri bustą rinktis?
2010-02-03 įrašas iš: australia.blogas.lt
Butai vilniuje
Būdas atskirti tikrus pirkėjus nuo tik mėgstančių pasivaikščioti smalsuolių – buto Vilniuje apžiūros mokestis. Tokį 221 Lt mokestį buto pardavimo skelbime nurodė prabangių apartamentų Vilniuje savininkas. Nekilnojamojo turto (NT) agentūros skeptiškai vertina tokią praktiką ir pripažįsta anksčiau apie ją negirdėjusios.
Savo butą Vilniuje Gedimino prospekto ir Jogailos gatvės sandūroje parduodantis verslininkas Ignas Rėksnys DELFI sakė šią sąlygą skelbime nurodęs siekdamas atbaidyti smalsuolius, nė neketinančius pirkti daugiau nei 1 mln. Lt kainuojančio būsto. Jis pripažįsta, kad iš tiesų iš atėjusiojo apžiūrėti buto pinigų neimtų. Skelbime nurodoma, kad mokestis nebūtų imamas iš pirkėjo.
„Mokestis numatytas tam, kad apžiūrėti buto atvažiuotų tik potencialūs pirkėjai. Juk pačiam reikia važiuoti aprodyti butą, prieš tai jį reikia sutvarkyti, be to, ten dar gyvena nuomininkai. Šiaip šio mokesčio mes neimtume, tik nurodėme, kad jis toks yra. Aš manau, kad nėra logiška imti tokį mokestį, bet įrašyti jį skelbime, kodėl gi ne?“, – sakė jis. Anot pašnekovo, mažesni NT pardavėjai jo idėją įvertino gerai, didesnės agentūros – skeptiškai.
Besižvalgantys „turistai“ sudaro 5-10 proc.
DELFI kalbinti NT brokeriai šią idėją kritikavo. Bendrovės „Ober-haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras sako, kad tokie mokesčiai neturėtų būti toleruojami ir jie nėra taikomi.
„Nemanau, kad turėtų būti toleruojamas atlygio už apžiūrėjimą ėmimas, kai dar neaišku, ar žmogus bus pirkėjas Tai atrodo šiek tiek keistai šiuo metu, kai rinka tik atsigauna. Galbūt tokius metodus galima buvo taikyti 2007 m., tačiau jie visiškai netinka šiuo metu“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, norinčių tik pasižvalgyti po parduodamą NT buvo visada, tačiau yra kitų būdų nuo jų apsisaugoti.
„Didelę patirtį turintis brokeris visada jaučia, kuris žmogus rimtai domisi, o kuris tik stebi NT rinką. Tai yra brokerio profesionalumo klausimas“, – tvirtino jis.
R. Pletero duomenimis, smalsuoliai, kurie apskritai neketina pirkti NT, sudaro maždaug 5 proc. visų skambinančių, maždaug 20-30 proc. besidominčių ieško neadekvačiai pigaus NT, pavyzdžiui, daugiau nei perpus pigesnio nei buvo prieš krizę, o likusią dalį sudaro realūs pirkėjai.
Bendrovės „RE/MAX Capital“ vadovaujantis partneris Mindaugas Kazlauskas DELFI taip pat sakė, kad tokio mokesčio ėmimas būtų neteisinga praktika pirkėjo atžvilgiu.
Jo teigimu, netikri pirkėjai, dar vadinami „turistais“, sudaro maždaug dešimtadalį visų bedominčių NT, juos nustatyti yra brokerio profesionalumo reikalas.
„Tai yra brokerio profesionalumo reikalas užduodant klausimus išsiaiškinti, ar žmogus yra tas smalsuolis, mūsų dar vadinamas turistas, ar potencialus pirkėjas. Tai yra labai paprasti klausimai, pavyzdžiui, su kuo lygina NT, kiek laiko ieško, kur dabar gyvena, ar bus perkama nuosavomis lėšomis, kurią dalį ketina skolintis ir panašiai“, – sakė M. Kazlauskas.
Taip pat, anot jo, kartais potencialus pirkėjas pirmiausiai pakviečiamas į brokerių biurą pasikalbėti.
„Tai, matyt, lemia lietuviškas smalsumas. Kiti galbūt nori pasižiūrėti, kaip butas įrengtas. Sumetimų gali būti įvairių. Pardavėjai taip pat būna nepatenkinti, jei atvedami klientai, kuriems turtas netinkamas, todėl brokerio pareiga yra profesionaliai atlikti atranką“, – apie galimas priežastis, kodėl atsiranda smalsuolių, norinčių tik apžiūrėti parduodamą NT.
Šaltinis:delfi.lt
Registrų centro duomenimis, lyginant su 2008 metais, tuomet 3,5 mlrd. litų apyvartos piką pasiekusi Lietuvos būsto rinka per 2009-uosius metus sumažėjo net 2,5 karto. Ekonominės klasės būsto pardavėjams sukant galvas, kuo suvilioti pirkėją, išskirtinio būsto sandoriai, anot specialistų, nestovi vietoje. Apie Lietuvos prabangaus būsto rinkos aktualijas ir pirkėjų užgaidas – nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Re&Solution“ projektų vadovė, išskirtinio būsto ekspertė Rasa Sušinskaitė.
Ar ekonomikos atokvėpio metu pasikeitė brangaus būsto pirkėjų poreikiai, lūkesčiai kainos atžvilgiu?
Pasiūla kito gana nežymiai – išskirtinį būstą valdantieji be didelio vargo, jei to reikia, susitarė su bankais dėl verslo ir būsto paskolų mokėjimų atidėjimo, suvaldė finansų srautus. Ryškesnių pokyčių išvengė ir prabangaus būsto sandorių dinamika – išskirtinio turto savininkai ir pirkėjai daugeliu atveju valdo ne vienintelį būstą, tad neskuba parduoti ar pirkti. Kai kurių projektų kainos tapo lankstesnės, tačiau tai daugiau išimtis nei taisyklė.
Kokias perspektyvas išskirtinio būsto rinkai Lietuvoje prognozuojate? Ar vieną dieną nepristigsime pirkėjų?
Jų tikrai netrūks – net jei situacija šalies viduje aprimsta, išskirtinio būsto rinką judina užsienio bendrovių vadovai, Lietuvą pamilusios įžymybės, lizdo gimtinėje besidairantys išeiviai, sportininkai. Ekonomikos atokvėpiui užsitęsus gali tik dar labiau sumažėti sandorių tempas – esant investicijų į savą verslą poreikiui, kai kurie potencialūs prabangaus būsto pirkėjai gali daugiau dėmesio bent laikinai skirti jam, gyventi jie turi kur. Tuo tarpu ekonomikai atsigaunant, turėtų aktyvėti ir išskirtinio būsto rinka – pajamų augimas, verslo sėkmė joje netrunka atsispindėti.
Prabangus būstas perkamas norint pasigerinti esamas gyvenimo sąlygas, todėl skubos priimant sprendimus nėra. Iš kitos pusės, toks pirkinys yra šioks toks savęs palepinimas, todėl esant tinkamoms aplinkybėms investicija į savo gyvenimo kokybės gerinimą ar gražinimą yra suprantamas dalykas.
Ar perkantieji prabangų būstą derasi?
Taip, jų akimis derybos yra normali susitarimo dalis. Visgi atitikimas norams, namų vizijai – svarbiausia. Atitinkamai jeigu turtas visais kriterijais tenkina lūkesčius, derybos bus trumpos, konstruktyvios, pirkėjas gali net išleisti didesnę sumą, nei planavo. Tuo tarpu jei pirkėjo lūkesčiai netenkinami, kainos nuolaida vargu ar jį motyvuos. Tokiu atveju turtas gali būti perkamas nebent kaip ilgalaikė investicija arba jeigu matoma galimybių jį pritaikyti prie poreikių už racionalią kainą.
Svarbu pastebėti, kad išskirtinio būsto pardavimas ir pirkimas vyksta lėčiau, daug dėmesio tenka konfidencialumo kriterijui. Turto savininkas ir pirkėjas dažniausiai vengia naudotis masiniais informacijos kanalais, skelbimų tinklalapiais – saugo savo asmeninį gyvenimą. Pirkėjo ar pardavėjo dažniausiai ieškoma pažįstamų rate, kreipiamasi pagal rekomendacijas, į patikrintas tarpininkavimo paslaugas teikiančias bendroves.
Kokią neįprasčiausią situaciją teko patirti?
Butas Vilniaus Senamiestyje idealiai atitiko pirkėjo poreikius. Deja, jame apsilankęs klientas vangiai žengė pro duris – anot jo, nors objektyviai viskas su butu tvarkoje, jame tiesiog „nėra karmos“. Situacija neįprasta, tačiau svarbu įvertinti, kad renkantis būstą subjektyvūs kriterijai, simpatijos gerokai svarbesni, nei dairantis biuro. Net ir geriausiais savybių derinys neprivilios pirkėjo, jeigu jam nepatinka visuma.
Kartais nesusipratimų kyla ir dėl to, kad gyvenamojo turto segmente nėra klasifikacijos, kuri naudojama biurų rinkoje. Atitinkamai atsiranda erdvės improvizacijoms ir vienas 2 milijonus litų kainuojantis butas Vilniaus centre gali labai žymiai skirtis nuo kito, pardavėjo įvertinto tiek pat.
Apskritai ekscentriškų norų iš būsto pirkėjų Lietuvoje tenka išgirsti retai – deimantais puoštų šviesos jungiklių ar lauko gėlių pievelės, priešingai nei kai kuriose užsienio rinkose, neieškoma. Tačiau originalių pageidavimų būna – pavyzdžiui, klientas ieškojo namo su įrengtu soliarumu. Galimybė patalpą įsirengti pačiam jo nedomino, soliariumas tiesiog turėjo būti.
Ar dėl išskirtinio būsto įsigijimo svarstoma ilgai?
Priklauso nuo konkrečios situacijos. Dėl būsto pirkimo dažnai tariamasi su draugais ir šeima, tačiau yra pasitaikę atvejų, kuomet poreikius atitinkantis butas Vilniaus centre už šešiaženklę sumą nuperkamas jau po penkiolikos minučių apžiūros.
Prabangus būstas Lietuvos pirkėjo akimis – koks jis?
Tai kokybiškas namas arba butas miesto centre, prestižiniame rajone, turintis išliekamąją vertę ir kainuojantis sąlyginai daugiau nei standartinis, „vienas iš“ tegul ir artimoje kaimynystėje esančių namų ar butų. Išskirtinių butų kainos prasideda nuo maždaug 7000 litų už kvadratinį metrą, namų – nuo 1 mln. litų ir kinta priklausomai nuo tikslios turto vietos, įrengimo lygio, kitų parametrų.
Išskirtinių sprendimų už atitinkamas lėšas besidairančius Lietuvos, kaip ir užsienio šalių, pirkėjus domina būsto savybių visuma, kuri turi harmoningai atitikti lūkesčius. Nepriklausomai nuo skonio, nekintamu faktoriumi išlieka tik būsto vieta, kuri labai svarbi. Tuo tarpu kitos pageidaujamo būsto charakteristikos gali labai skirtis.
Tarp išskirtinio būsto pirkėjams svarbių kriterijų dažnai minimi saugumas, kaimynystė, privatumas, vaizdas pro langus, būsto architektūriniai sprendimai. Perkantieji namą, tarkime, Valakampių rajone Vilniuje, apie autobusų stoteles neklausia. Susisiekimas visuomeniniu transportu kartais gali būti įdomus nebent kaip būdas atvykti auklei ar namų tvarkytojai.
Parduodamo būsto interjeras sprendimą pirkti veikia palyginti nežymiai – išskirtinio turto pirkėjai pasiryžę investuoti į aplinkos pritaikymą savo reikmėms, pasitelkti interjero dizainerių pagalbą. Nereti atvejai, kuomet perkamos praktiškai plikos sienos – pirkėjui tai nesvarbu, nes keisti įrengimą tektų bet kokių atveju. Tačiau vieta ir jausmas apsilankius svarbu visuomet.
Atstumas iki oro uosto Lietuvoje dėl nedidelio šalies dydžio perkant būstą nėra svarbus, nuotolis nuo jūros aktualus taip pat tik įsigyjant poilsio rezidencijas.
butai Vilniuje
Šaltinis: delfi.lt
2010 – 07 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė išaugo 0,3% (2010 m. birželio mėnesį buvo užfiksuotas 0,4% augimas).
Didžiausią įtaką liepos mėnesio indekso reikšmės pokyčiui turėjo 0,8% išaugusios butų kainos Vilniuje. Kauno mieste jos sumažėjo 0,3%, o Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose kainų pokyčių per liepos mėnesį nebuvo užfiksuota.
Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos sumažėjo 11,4% (didžiausias neigiamas metinis kainų pokytis buvo užfiksuotas 2009 m. rugsėjo mėnesį ir siekė 30,3%).
Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. gruodžio mėnesį, iki šių metų liepos butų kainos Lietuvos didmiesčiuose nukrito 39,9% (didžiausias bendras neigiamas pokytis buvo užfiksuotas 2010 m. gegužės mėnesį ir siekė 40,3%).
Šaltinis: ntspekuliantai.lt
Nekilnojamojo turto ekspertai mažina metines būstų kainų kritimo prognozes ir teigia, kad trečiąjį ketvirtį butų ir namų vertės labai nesikeis. Dauguma „Verslo žinių“ apklaustų NT agentūrų ir bankų specialistų mano, kad įsigiję būstą dabar, labai neprašaus. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet būstai dar gali pigti 10%.
Prieš tris mėnesius (2010 04 13) pesimistiškiausiai nusiteikę specialistai prognozavo, kad metinis būstų kainų nuosmukis per visus 2010 m. gali siekti iki 20%. Dabar apklaustieji mažina kritimo prognozes – blogiausias jų pateikiamas scenarijus: būstų kainos per šiuos metus nuvažiuos žemyn iki 15%. Tiesa, tokią galimybę įžvelgia du iš 8 apklaustųjų NT agentūrų ir bankų.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį palyginus su antruoju kainų augimo galime tikėtis Vilniuje, tačiau likusioje šalies dalyje būstų kainos gali ir vėl smuktelti. Vidutiniškai per 2010-uosius metus būsto kainos gali sumažėti 10–15%“, – teigia Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Kitų keturių respondentų nuomone, kainos šiemet gali sumenkti 4–10%, likusieji prognozuoja, kad metų pabaigoje fiksuosime tokias pačias kainas, kokios buvo metų pradžioje.
Pagal UAB „Ober-Haus“ sudaromą būstų kainų indeksą, penkiuose šalies didmiesčiuose preliminariais vertinimais būstų kainos per pirmąjį pusmetį nuvažiavo žemyn 3,7%.
„Manome, kad per antrąjį pusmetį kainos liks panašios arba net šiek tiek išaugs. Todėl galutinis šių metų rezultatas, matyt, bus tarp 0 ir -4%“, – spėja Saulius Vagonis, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Mindaugas Kazlauskas, UAB „RE/MAX Capital“ partneris, mano, kad kainos šiemet stabilizuosis: „Kalbėti apie būstų brangimą galima tik tuomet, kai turime patikimus skaičius, kurie rodytų kainų augimo perspektyvą.“
Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo apžvalgoje (“Verslo žinios“, 2010 06 29) teigiama, jog labiausiai tikėtina, kad nekilnojamojo turto kainos 2010 m. sumažės dar 10%, o vėlesniais metais, stabilizuojantis šalies ekonomikai, jos kils panašia apimtimi kaip ir nominalusis šalies BVP. Susiklosčius nepalankiai makroekonominei aplinkai, nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, anot LB, truktų ilgiau ir kainos kristų žemiau ilgalaikio augimo trendo. 2010 m. pabaigoje būstų kainos nukristų į 2004 m. pradžios lygį, kuris buvo prieš pradedant formuotis nekilnojamojo turto kainų burbului. Tokiu atveju nuo 2010 m. pirmojo ketvirčio iki 2010 m. pabaigos NT kainos nukristų 30%, o nuo 2011 m. būtų stebimas nuosaikus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Tačiau LB pažymi, jog signalų, kad galime sulaukti pesimistinio scenarijaus, kol kas nėra.
Jei reikia, tai pirkti
Dauguma apklaustųjų respondentų pabrėžia, kad šiuo metu palankus metas dairytis ir įsigyti būstą. Ypač jei jis neskirtas perparduoti, o bus naudojamas savo reikmėms. Dėl įsigijimų investiciniais tikslais specialistai kiek dvejoja. Šiuo atveju daug kas priklausys nuo valstybės mokesčių politikos – pavyzdžiui, planuojamo NT mokesčio.
„Jei būstą ruošiamasi pirkti savo poreikiams, bet kuris rinkos ciklo metas yra tam tinkamas. Dabartinis metas palankus pirkti, kadangi Lietuvoje būstų kainos nuo piko laikų sumažėjo daugiau nei 40%, o rinka šiuo metu atrodo gana saugi: akivaizdžių ženklų, kad kainos vėl pradės kristi, kaip buvo 2008–2009 m., nematyti“, – dėsto p. Vagonis.
Minčiai, kad savo poreikiams būstą pirkti palanku bet kada, pritaria ir p. Klyvienė. Sprendimas dėl būsto įsigijimo dažnai glaudžiai susijęs su kreditavimo politika.
„Viena vertus, kreditavimas pamažu lyg ir atsigauna, tačiau kita vertus, įvairios pastarojo laikotarpio teisinės iniciatyvos Seime (pvz., Fizinių asmenų bankroto įstatymas) gali atbaidyti bankus nuo noro skolinti. Manau, jog tokio pobūdžio iniciatyvos NT rinkai turėtų daug didesnį neigiamą poveikį nei, tarkim, NT mokesčio įvedimas. Nepaisant ekonomikos atsigavimo tendencijų, bankų skolinimo politika, ypač fizinių asmenų atžvilgiu, vėl gali būti griežtinama, todėl dabar pakankamai palankus metas įsigyti būstą“, – mano ekspertė.
Gediminas Jankauskas, UAB „DnB NORD būstas“ direktorius, sako, kad veikiausiai jau atėjo laikas, kai į naujo būsto įsigijimą galima žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją.
„Žinoma, prieš perkant reikėtų įvertinti pajamų stabilumą, turėti sukaupus tam tikrą pinigų dalį pradiniam įnašui ir „juodai dienai“, – perspėja jis.
Ponas Kazlauskas svarsto, kad Lietuvos NT rinka per daug dinamiška ir nenuspėjama, kad būtų galima užtikrintai teigti, jog dabar perkantys būstą uždirbs iš jo ateityje.
Pokyčių nebus
Dauguma „Verslo žinių“ apklaustų specialistų mano, kad per trečiąjį ketvirtį būstų kainos nesikeis arba labai nedidele amplitude svyruos į vieną ar kitą pusę.
„Trečiasis ketvirtis yra atostogų metas, NT rinka apsnūsta, tad kainų permainų vargu ar galima tikėtis. Veikiausiai kainos išliks tokios pačios kaip ir antrąjį ketvirtį“, – tvirtina Audrius Šešplaukis, UAB „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas.
Ponas Jankauskas taip pat tikina, kad vidutinės būstų kainos išliks stabilios. Tiesa, įvairiuose segmentuose kainos gali judėti priešingomis kryptimis – nauja statyba gal truputį brangs, sena – toliau pigs.
„Dėl nepakankamos perkamosios galios ir labai nedidelio galinčių pirkti skaičiaus vis dar turėtų kristi prestižinio segmento (daugiau kaip 700.000 Lt.) butų bei namų kainos. Priklausomai nuo to, kuriame segmente vyks daugiau sandorių, bendras rinkos kainų vidurkis gali svyruoti -2% +2% ribose“, – dėsto p. Jankauskas.
Ponas Vagonis spėja, kad norėdami išjudinti pardavimus kai kurie turto savininkai gali per vasarą dar kiek sumažinti kainas, tačiau dauguma laukia didesnio aktyvumo rudenį.
„Rugsėjis pasižymi didesniu aktyvumu ir tikėtina, kad didėjant susidomėjimui turtu, vasaros nuolaidos bus panaikintos ir kainų kartelė bus kiek kilstelėta į viršų“, – prognozuoja jis.
Šaltinis: vz.lt
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atstovai tikina, kad butų nuoma vis dar merdi, nors būsimi studentai jau zuja po didžiuosius miestus (butai Vilniuje, Kaune). Ryškaus nuomos rinkos pagyvėjimo tikimasi antrąją rugpjūčio pusę, kai į miestus sugrįš visi studentai, rašo “Lietuvos žinios”.Nuomotojai, nujausdami artėjantį nuomos rinkos pakilimą, jau nerimauja. Pastaruoju metu itin padaugėjo skelbimų, kuriuose siūloma išnuomoti gyvenamuosius būstus, tačiau norinčiųjų juos išsinuomoti atsiranda vos vienas kitas.
UAB “Digital LT” direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė tvirtina, kad šiemet kainos beveik nekito, tačiau lyginant su 2009-ųjų birželio ir liepos mėnesiais, jos ir Vilniuje, ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nukritusios apie 10-15 procentų.
“Per pirmąjį šių metų pusmetį pasiūlos skelbimų skaičius yra išaugęs 10-15 procentų. Matyti, jog vasarą ypač suaktyvėja noras išnuomoti būstą. Agentūrų atstovai pasakoja, kad nuomininkai yra išlepę, mat turi iš ko rinktis. Ir renkasi išskirtinius pasiūlymus – butus, kuriuose atliktas gražus remontas, ar panašius”, – dėstė ji.
Šaltinis: vz.lt
Vilniuje po sunkmečio pradeda kilti apie 10 daugiabučių, juose bus įrengta 600 butų. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad šie projektai rinkos stipriai nepaveiks, tačiau patys plėtotojai rengiasi nemenkai konkurencijai tiek tarpusavyje, tiek su jau senos statybos būstais, rašo „Verslo žinios”.
Butai Vilniuje
„Dabar naujai pradedami įgyvendinti projektai esminės įtakos rinkai neturės. Visų pirma, jų nėra tiek daug”, – teigia Saulius Vagonis, UAB “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Prie naujų projektų ekspertai priskiria tokius, kurie pradedami statyti arba kai atnaujinamos sustabdytos statybos, o anksčiau buvo tik pakloti pamatai. Tokiuose namuose bus pastatyta apie 600 butų.
Patys NT plėtotojai, pradedantys ar planuojantys naujus projektus, tarpusavio konkurenciją vertina nevienareikšmiškai. Arvydas Avulis, AB “Hanner”, planuojančios apie 100-115 butų daugiabutį „Bajorų kalvų” gyvenvietėje, vadovas, sako, kad konkuruoti teks stipriai – visi, kurie dabar pradeda naujas statybas, kruopščiai skaičiuoja ir rengiasi.
“Bankai pinigų dosniai nedalina, kiekvienam iš pradedančiųjų į naujus projektus teks investuoti nemažą nuosavo kapitalo dalį, tad visi aktyviai konkuruos ir kovos dėl pirkėjų, kad neprarastų savo pinigų”, – mano A. Avulis.
Šaltinis: delfi.lt
Pirmąjį 2010 metų pusmetį 68 proc. naujo būsto pardavimų sudarė ekonominės klasės butai Vilniuje, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2800 iki 4600 litų už kvadratinį metrą. Per šešis pirmuosius 2010 metų mėnesius kainos šiame rinkos sektoriuje padidėjo apie 2 proc., daugiausia dėl pasiūlos mažėjimo patraukliausiuose projektuose Pilaitėje, Lazdynuose. Apie 27 proc. pardavimų teko vidutinės klasės butams, kurių kaina svyruoja nuo 4600 iki 6400 litų už kvadratinį metrą. Vidutinės klasės butų Vilniuje kainos per pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai padidėjo apie 3 proc., kadangi pigiausi butai šiame segmente jau parduoti. Daugiausia naujos statybos butų pardavimų šioje klasėje vyko Santariškėse ir Šiaurės Miestelyje. Likusieji butų pardavimai, vos 5 proc., teko prabangiems būstams, kurių kainos prasideda nuo 6400 litų už kvadratinį metrą. Kainos šiame sektoriuje per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo nežymiai, tik 1 proc., kadangi šios klasės būsto pasiūla yra pakankamai didelė, o paklausa – maža.
„Išlieka tendencija, kad sėkmingiausiai butus Vilniuje pardavinėjo didžiausi, ilgesnę patirtį turintys nekilnojamojo turto vystytojai. Žinomas kompanijos vardas ir patirtis kelia pirkėjams didesnį pasitikėjimą. Pavyzdžiui, 4 didžiausius pardavimus Vilniuje fiksavusios NT vystymo bendrovės užėmė virš 50 proc. naujų butų pardavimų rinkos“, – skaičiuoja rinkos analitikas.
Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose būsto pirkimas išliko pasyvus. Remiantis preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmąjį pusmetį Kaune sudaryta virš 900 sandorių, iš kurių vos 3 proc. teko naujos statybos būstui. Klaipėdoje parduota 50 butų daugiau nei Kaune, iš kurių 6 procentai – naujos statybos.
Pasak UAB „Eika“ rinkos analitiko Tomo Žiaugros, nekilnojamojo turto vystytojai Vilniuje šiuo metu siūlo apie 1400 jau pastatytų naujos statybos butų. Dar apie 100 butų rinką turėtų papildyti iki metų pabaigos. Nuo metų pradžios naujų butų pasiūla baigtuose ir baiginėjamuose statyti projektuose sumažėjo apie 28 proc. Naujo, patrauklaus būsto pasiūla ir toliau mažėja, o susidomėjimas tokiais butais pirmąjį šių metų pusmetį smarkiai išaugo, ypač ekonominėje klasėje.
„Patraukliausiuose Vilniaus projektuose butų pasiūla sparčiai mažėja, todėl artimiausiu metu klientų pasirinkimas bus labai ribotas. Pastarąjį pusmetį dėl sumažėjusios naujos statybos būsto pasiūlos klientai pradėjo rezervuoti butus dar tik statomuose namuose – kas prieš metus atrodė neįmanoma. 2011 metais naujų butų pasiūlą neabejotinai papildys nauji projektai, nes didžiausi vystytojai jau šiemet kelia kranus“, – teigia T. Žiaugra.
Šaltinis: ntspekuliantai.lt
Remiantis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų kainų statistikos duomenimis, nuo metų pradžios butų nuomos kainos buvo daugmaž stabilios. Nors, kai kurių tarpininkų teigimu, vasarą nuomos kainos turėtų šiek tiek išaugti, kol kas skelbimuose ši tendencija neužfiksuota. Palyginti su praėjusių metų birželio vidutinėmis kainomis, šių metų birželį siūlytos butų nuomos kainos Vilniuje ir Kaune buvo nukritusios apie 10–15 proc., o Klaipėdoje beveik nepakitusios.
Centrinėje miesto dalyje butus siūloma nuomotis vidutiniškai už 20–25 Lt/kv.m Vilniuje, 15–20 Lt/kv.m Kaune ir apie 18–20 Lt/kv.m Klaipėdoje. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose siūlomos mažesnės nuomos kainos: vidutiniškai 12–16 Lt/kv.m Vilniuje, 7–10 Lt/kv.m Kaune ir 10–13 Lt/kv.m Klaipėdoje.
Analizuojant siūlomas butų nuomos kainas pagal kambarių skaičių (neatsižvelgiant į pastato statybos metus, šildymo tipą ir kt.), matyti, kad Vilniaus centrinėje dalyje 1 kambario butą siūloma nuomotis vidutiniškai už 700 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 1100 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 1300 Lt/mėn. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose siūloma 1 kambario buto nuomos kaina mėnesiui yra apie 300–500 Lt, 2 kambarių – apie 500–600 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 700–900 Lt/mėn.
Kauno centrinėje dalyje 1 kambario butą siūloma nuomotis vidutiniškai už 600 Lt/mėn., 2 kambarių butą – už 700 Lt/mėn., 3 kambarių – už 900 Lt/mėn. Toliau nuo centro 1 kambario buto siūloma nuomos kaina yra apie 350–400 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 500 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 550 Lt/mėn.
Klaipėdoje 1 kambario butą siūloma nuomotis vidutiniškai už 400–500 Lt/mėn., 2 kambarių – už 600 Lt/mėn., 3 kambarių – už 700–800 Lt/mėn.
Tačiau skelbimų kainų statistika rodo, kad nuomotojai lanksčiai žiūri į situaciją ir yra linkę derėtis – rimtai domintis nuomos kaina nuo skelbime pateikiamos gali sumažėti keliais ar keliolika procentų.
Šaltinis: delfi.lt